šliuižis

šliùižis sm. (1), šliuĩžis (2) NdŽ 1. Kos55, G114, K.Būg, NdŽ dviratis vežimas, bėda: Pirmiejai ratai kalnėnų ir žemaičių buvo ant dum tekinium, šliuižiu vadinamys S.Dauk. Parsimanė ratus, šliuižius, rages, važius, ludes ir šlėdes padaryti M.Valanč. 2. Ser, NdŽ žr. 1 šliužas 2. 3. žr. 1 šliužas 4: Ka važiuosi nu kalno, neužmiršk pasidėti šliùižį Kl. 4. plati stabdomoji lenta, iškišama per tam tikrą laive padarytą skylę: Dėkiat, vyrai, šliuižį, kitaip mumis prames (nuneš) pro Šventąją Plng.